Kačių kailio priežiūra: kaip dažnai ir kuo šukuoti

Trumpaplaukį augintinį dažniausiai pakanka perbraukti šepečiu kartą per savaitę, o štai ilgaplaukių kailio priežiūrai teks skirti laiko kasdien. Teisingai parinkti įrankiai, švelnūs judesiai ir reguliari odos apžiūra – patikimiausias būdas apsaugoti katę nuo veltinių bei skrandyje stringančių plaukų kamuoliukų, o namus – nuo visur skraidančių pūkų.

Greita atmintinė: šukavimo dažnumas ir įrankiai pagal kailio tipą

Kailio tipas	Kaip dažnai	Pagrindinis įrankis
Trumpas	Bent kartą per savaitę (šėrimosi metu – dažniau)	Minkštų arba standžių šerių šepetys, guminė šukavimo pirštinė ar šepetys
Pusilgis arba ilgas	Kasdien arba bent kas antrą dieną	Metalinės šukos ilgais danteliais, prireikus – vielinis šepetys (slicker)
Tankus dvigubas (pvz., Meino meškėnų, Sibiro kačių)	Kasdien (šėrimosi metu – itin kruopščiai)	Metalinės šukos, poplaukio grėbliukas arba specialios poplaukio šukos
Senyvo amžiaus ar antsvorio turinčios katės	Pagal kailio tipą, papildomai kasdien apžiūrint sunkiai pasiekiamas vietas	Švelnus minkštų šerių šepetys, tankios šukos

Kaip dažnai šukuoti katę

Nors katės garsėja pedantiška švara ir kasdiene kailio higiena, vien šiurkštaus liežuvio toli gražu nepakanka. Veterinarijos klinikų tinklo „VCA Animal Hospitals“ specialistai primena, kad reguliarus šukavimas padeda pašalinti negyvus plaukus bei odos pleiskanas ir tolygiai paskirsto natūralius odos riebalus per visą plauko ilgį.

Trumpaplaukių kačių priežiūra reikalauja mažiausiai laiko – dažniausiai pakanka vos vieno seanso per savaitę. Gyvūnų gerovės organizacijos „Cats Protection“ bei „Blue Cross“ pataria šukuoti kartą, o ASPCA – 1–2 kartus per savaitę.

Ilgaplaukėms katėms šukos reikalingos kasdien. ASPCA ilgaplaukėmis laiko tas kates, kurių kailis siekia bent 5 cm (2 colius). Tokio ilgio plaukai veliasi akimirksniu, todėl šiems augintiniams verta kasdien skirti bent 15 minučių ramaus šukavimo.

Kailis greičiausiai susivelia tose vietose, kur atsiranda didžiausia trintis: už ausų, pažastyse, tarpupirščiuose, ties kirkšnimis ir ant užpakalinių kojų „kelnyčių“. Šioms zonoms skirkite ypatingą dėmesį.

Tinkamo šepečio ar šukų pasirinkimas

Kiekvienam kailiui reikalingas specifinis įrankis. VCA rekomenduoja vadovautis šiomis taisyklėmis:

• Standžių šerių šepetys puikiai surenka išslinkusius trumpaplaukių ar poplaukio neturinčių kačių plaukus. ASPCA prideda, kad šiam tikslui idealiai tinka ir guminis šepetys ar masažinė pirštinė.
• Metalinės šukos ilgais danteliais (ypač su kintančio ilgio dantukais) nepakeičiamos šukuojant pusilgį bei ilgą kailį ir atsargiai narpliojant nedidelius mazgelius.
• Vielinis šepetys plonais, lenktais šereliais (angl. slicker brush) efektyviai ištraukia negyvą viršutinį plauką ir iššukuoja smulkias sąvėlas. RSPCA jį itin rekomenduoja ilgaplaukėms veislėms.
• Poplaukio grėbliukas sukurtas giliam, tankiam dvigubam kailiui suvaldyti. „WebVet“ specialistai įspėja: katėms be poplaukio šis įrankis netinka, nes gali pažeisti odą ir be reikalo išretinti kailį.
• Poplaukio šalinimo įrankis (angl. deshedding tool) turi smulkius aštrius dantukus, pasiekiančius giliausius poplaukio sluoksnius. Tai nėra kasdienio šukavimo priemonė – naudokite ją tik visiškai sausam, anksčiau iššukuotam kailiui ir nepersistenkite. Nors gamintojai neretai siūlo įrankį naudoti 1–2 kartus per savaitę, profesionalūs gyvūnų kirpėjai ragina apsiriboti vos viena procedūra per mėnesį ar du, kad nepažeistumėte kailio struktūros ir nesudirgintumėte odos.

Praktinis patarimas: net jei perbraukus šepečiu atrodo, kad kailis glotnus, rezultatą visada patikrinkite metalinėmis šukomis. Šepetys slysta tik paviršiumi, o šukos pasiekia patį plauko pagrindą ir parodo, ar prie odos nepradėjo megztis veltiniai.

Kasdieniam kailio glostymui ir negyvų plaukų surinkimui puikiai tinka medinis šepetys natūraliais šereliais – jis neelektrina plauko, švelniai masažuoja odą ir pašalina dulkes.

Kaip taisyklingai šukuoti: žingsnis po žingsnio

1. Pasirinkite tinkamą akimirką – geriausia, kai katė yra rami, mieguista, soti po ėdžio ar pailsėjusi po aktyvaus žaidimo. Pradėkite nuo trumpų seansų.
2. Šukuokite plauko augimo kryptimi, metodiškai pereidami nuo galvos link uodegos. ASPCA pataria nepamiršti krūtinės ir pilvuko zonos, jei tik katė leidžiasi glostoma.
3. Ilgaplaukių kačių uodegos kailį atsargiai perskirkite išilgai pusiau ir švelniai iššukuokite abi puses atskirai.
4. Pabaigoje kailį perbraukite metalinėmis šukomis – taip laiku užčiuopsite užsimezgusį mazgą, kol šis nespėjo sukietėti.
5. Jei gyvūnas pradeda nervingai vizginti uodegą, bando trauktis ar sukti galvą su ketinimu įkąsti, tuojau pat baikite procedūrą. Prie ilgesnio šukavimo pratinkite pamažu.

Organizacija „International Cat Care“ akcentuoja esminę taisyklę: katės niekada negalima laikyti per prievartą – ji visada privalo turėti laisvę pasitraukti. Pratinti prie šepečio reikėtų jau mažą kačiuką, siejant šį procesą su skanėstais ir maloniu bendravimu.

Šukuojant trumpaplaukę katę, kartu pravartu atlikti ir parazitų patikrą. Organizacijos „Cats Protection“ savanoriai siūlo perbraukti kailį specialiomis tankiomis šukomis nuo blusų: jei iššukuosite smulkių juodų trupinėlių, užlašinkite ant jų vandens lašą. Jei taškelis ištirpsta ir nusidažo rausvai, tai – blusų veiklos pėdsakai.

Kailio keitimas: kada ir kaip padėti augintiniui

Nors naminiai gyvūnai po truputį šeriasi visus metus, tam tikrais sezonais šis procesas tampa kur kas intensyvesnis. Pasak VCA specialistų, vėsesnio klimato juostoje gyvenančios (ypač į lauką išeinančios) katės išgyvena du didžiuosius šėrimosi etapus: vėlyvą pavasarį, kai nusimetamas tankus žieminis poplaukis, ir rudenį, kai kailis atsinaujina prieš šaltąjį sezoną. Tuo tarpu butuose nuolat gyvenančios katės dažnai šeriasi tolygiai visus metus dėl pastovios kambario temperatūros ir dirbtinio apšvietimo.

Lietuvos klimato sąlygomis į lauką išeinančius augintinius pavasarį ir rudenį tenka šukuoti gerokai dažniau. Jei katė iš namų nekeliauja, stebėkite, kiek plaukų lieka ant baldų bei šukų, ir pagal tai koreguokite priežiūros grafiką.

Dažnas šukavimas saugo ne tik jūsų drabužius. Kornelio kačių sveikatos centras (Cornell Feline Health Center) atkreipia dėmesį, kad šėrimosi laikotarpiu katės prisilaižo kur kas daugiau plaukų, todėl virškinamajame trakte sparčiau formuojasi kailio gumulėliai (bezoarai). Kartą per savaitę ar dvi išvemtas plaukų kamuoliukas yra normalus reiškinys, tačiau jei katė tampa vangi, atsisako ėsti ilgiau nei 24 valandas ar nuolat žiaukčioja nepajėgdama išsivemti, būtina skubiai kreiptis į veterinarą.

Nuo drabužių ir sofų kailį greitai surinksite specialiais pūkų valikliais, tačiau geriausia profilaktika – kasdienis išslinkusio plauko pašalinimas tiesiai nuo katės.

Sąvėlos: ką daryti, o ko griežtai vengti

Nedidelį, minkštą mazgelį dažniausiai pavyksta išnarplioti tiesiog pirštais ir retomis šukomis. Portalo „PetMD“ specialistai rekomenduoja pradėti narplioti nuo paties sąvėlos krašto, palaipsniui judant gilyn link šaknų. Procesą palengvins specialūs nenuplaunami purškalai ar putos sąvėloms šalinti. Svarbiausia – viena ranka tvirtai prilaikykite plaukų sruogą prie pat odos, kad šukuojant netemptumėte jautrios gyvūno odelės.

Griežta taisyklė: niekada nebandykite iškirpti sąvėlų buitinėmis žirklėmis. VCA veterinarai pabrėžia, kad veltiniai paprastai susiformuoja prie pat kūno paviršiaus, o plona katės oda šukuojant pasitempia kartu su plauku – todėl įkirpti gyvūnui yra nepaprastai lengva. Saugiam darbui skirtos specialios sąvėlų pjaustyklės su apsaugotais ašmenimis. Jei veltinis didelis, kietas lyg veltinio batas arba glaudžiasi jautriose vietose (kirkšnyse, pažastyse), nerizikuokite – kreipkitės į profesionalų gyvūnų kirpėją ar veterinarijos gydytoją. „Cats Protection“ nurodo, kad stipriai apleistus kailio veltinius klinikose kartais tenka skusti net taikant bendrąją nejautrą.

Jokiu būdu nebandykite sąvėlos tiesiog „išplėšti“ jėga traukdami šepetį ar poplaukio grėblį. Taip ne tik sukelsite augintiniui skausmą ir baimę šukoms, bet ir galite rimtai pažeisti odą.

Senstančių kačių riebalinės liaukos dažnai veikia aktyviau, todėl sąvėlos gali pradėti formuotis net ir trumpaplaukiams senjorams (ypač palei stuburą ir ties uodegos pamatu). Kaip pažymi „PetMD“, senyvo amžiaus kačių kailiui reikia papildomo dėmesio, nes jos pačios nebegali tinkamai apsiprausti dėl sąnarių maudimo.

Greitam ir neskausmingam mazgų iššukavimui pravers nenuplaunamos valomosios kailio putos, kurios drėkina plauką, suteikia jam slydimo ir padeda atpainioti susidariusias sankaupas.

Ar katę reikia maudyti ir kirpti mašinėle?

Maudymas. Sveikai, suaugusiai katei vandens procedūros reikalingos itin retai. Maudyti prireikia nebent tuomet, kai augintinis nebesugeba susitvarkyti pats (pavyzdžiui, serga artritu ar kenčia nuo nutukimo), arba jei kailis išsitepė lipniomis, nuodingomis ar nemalonų kvapą skleidžiančiomis medžiagomis. ASPCA pataria: prieš dedant katę į vonią, būtina kruopščiai iššukuoti visus mazgus, nes sušlapęs veltinis susitraukia ir tampa praktiškai neišnarpliojamas.

Maudymui naudokite išskirtinai tik katėms skirtus šampūnus. VCA specialistai atkreipia dėmesį į odos rūgščių ir šarmų pusiausvyrą: žmogaus odos pH yra apie 5,2–6,2, o šunų ir kačių – neutralesnis (6,2–7,5). Žmonėms skirtos priemonės pažeidžia natūralų lipidinį barjerą, sausina odą ir skatina pleiskanojimą. Jei katė paniškai bijo vandens, puiki išeitis – sausas putų šampūnas, kurio nereikia nuskalauti: užtepkite putų, įmasažuokite į kailį ir iššukuokite rankšluosčiu bei šepečiu. Jautresniems gyvūnams pravers švelnus šampūnas-kondicionierius su probiotikais.

Kirpimas mašinėle. Prasidėjus vasaros karščiams, kyla pagunda katę nuskusti, tačiau to daryti nereikėtų. Kailis veikia kaip natūralus termoreguliatorius: tarp plaukų esantis oro sluoksnis saugo gyvūną ne tik nuo šalčio, bet ir nuo karščio bei tiesioginių saulės nudegimų. Nuskustai katei kyla didesnė perkaitimo rizika. Šis sprendimas taikomas tik išimtiniais, medicininiais atvejais – pavyzdžiui, esant sunkiam dermatitui ar nepašalinamiems veltiniams. Tokią procedūrą verčiau patikėti profesionalams.

Kada kailio būklė įspėja apie ligas

Kailis yra tikras katės sveikatos veidrodis – bet kokie staigūs jo pokyčiai rodo organizmo disbalansą. Užregistruokite augintinį vizitui pas veterinarą, jei pastebėjote šiuos simptomus:

• Kailis prarado blizgesį, tapo riebus, sulipęs ar gausiai pleiskanoja. VCA pabrėžia, kad tai gali būti alergijos, medžiagų apykaitos ligų ar virškinimo sutrikimų pasekmė. Jei iššukavus ar išmaudžius problema netrukus vėl atsinaujina, būtina ieškoti priežasties organizmo viduje.
• Atsirado išplikusių lopinėlių arba plaukai slenka kuokštais iki plikos odos. Tai nėra paprastas sezoninis šėrimasis. Tokius pažeidimus dažnai sukelia grybelinės infekcijos (pavyzdžiui, trichofitija), poodinės erkutės ar blusinis dermatitas.
• Augintinis nuolat, įkyriai laižo tas pačias vietas. Kaip pažymi „International Cat Care“, perteklinį laižymąsi nesunku atpažinti iš „nukąstų“, šiurkščių plaukų galiukų (kai plaukai iškrenta savaime dėl alopecijos, likęs kailis būna minkštas). Katė taip gali elgtis kamuojama stipraus niežulio, sąnarių ar vidaus organų skausmo, taip pat patirdama lėtinį stresą.
• Katė visai nustojo praustis. Jei anksčiau buvęs tvarkingas gyvūnas vaikšto susivėlęs, o kartu pastebite vangumą, apetito stoką ar nenorą šokinėti, tai aiškus skausmo arba artrito signalas.

Kailio spindesiui ir odos elastingumui milžiniškos įtakos turi visavertė mityba. Norėdami sužinoti, kokios maistinės medžiagos augintiniui svarbiausios, paskaitykite išsamesnį gidą apie tai, kada katei reikalingi maisto papildai. Profilaktikai nuo skrandyje besikaupiančių plaukų gumulėlių pravers speciali salyklo pasta, tačiau jei vėmimas kartojasi dažnai, kreipkitės į kliniką.

Reguliarus šukavimas – kartu ir puiki proga atidžiau apžiūrėti visas augintinio kūno vietas. Kailio priežiūros rutiną verta papildyti ir burnos higiena: apie tai, kaip saugiai valyti dantis, skaitykite straipsnyje kačių dantų valymas namuose.

Pirmasis žingsnis: skirkite 5 minutes šį vakarą

Nieko nelaukite – išsirinkite savo augintinio kailiui tinkamiausias šukas ar šepetį, jaukiai įsitaisykite ir skirkite šukavimui vos penkias minutes. Pradėkite nuo maloniausių vietų: paausių ar smakro. Pabaigai perbraukite kailį metalinėmis šukomis ir patikrinkite, ar prie odos nėra pasislėpusių mazgelių bei paraudimų. Jei užčiuopsite kietų veltinių ar pastebėsite išplikimų, pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju. Visus saugiam ir maloniam šukavimui reikalingus šepečius bei priežiūros priemones rasite „MiuMjau“ asortimente.