Kiek maisto reikia šuniui? Gidas, kaip nustatyti tinkamą porciją

Ar jūsų augintinis trykšta energija, o gal atrodo apsunkęs ir vangus? Tinkamai parinkta paros maisto norma yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti sveikatos problemų ir užtikrinančių ilgą bei aktyvų keturkojo gyvenimą.

Kaip apskaičiuoti bazinį šuns energijos poreikį?

Kiekvienas augintinis yra individualus, todėl universalios mitybos taisyklės čia dažniausiai negalioja. Veterinarinėje medicinoje šuns energijos poreikiui įvertinti naudojamas RER (Resting Energy Requirement) rodiklis – tai energijos kiekis, būtinas pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms (kvėpavimui, kraujotakai, virškinimui) palaikyti visiškoje ramybės būsenoje.

Tiksliausia RER formulė: RER (kcal per dieną) = 70 × (kūno svoris kilogramais)^0,75. Kasdieniam skaičiavimui, kai šuns svoris yra nuo 2 iki 45 kg, galima naudoti ir paprastesnį variantą: 30 × (kūno svoris kg) + 70. Tačiau šis skaičius yra tik bazė, kurią vėliau būtina koreguoti atsižvelgiant į individualias savybes.

Galutinis energijos poreikis (MER – Maintenance Energy Requirement) priklauso nuo to, ar šuo yra sterilizuotas arba kastruotas, koks jo gyvenimo būdas ir amžius. Pavyzdžiui, po sterilizacijos šunų medžiagų apykaita dažnai sulėtėja, todėl jų kalorijų norma gali būti iki 20 % mažesnė nei tokio pat svorio nesterilizuotų gentainių.

Aktyvumas ir amžius: kas keičia skaičiavimus?

Apskaičiavus bazinį poreikį (RER), jis dauginamas iš koeficiento, atitinkančio šuns gyvenimo būdą. Vidutiniškai aktyvaus, sterilizuoto suaugusio šuns koeficientas siekia apie 1,6, o intensyviai dirbančio ar sportuojančio – 3 ir daugiau.

• Šuniukams intensyvaus augimo etape reikia gerokai daugiau kalorijų ir maistinių medžiagų nei suaugusiems šunims. Jaunesniems nei 4 mėnesių mažyliams gali reikėti net tris kartus daugiau energijos nei tokio pat svorio suaugusiam šuniui, kad jų skeletas ir raumenys vystytųsi tinkamai.
• Senjorų poreikiai yra priešingi. Senstant medžiagų apykaita lėtėja, o fizinis aktyvumas mažėja, todėl kalorijų kiekį būtina riboti, kad būtų išvengta antsvorio ir papildomos apkrovos sąnariams. Svarbu, kad net ir mažesnėje porcijoje išliktų visos reikiamos vitaminų bei mineralų dozės.
• Aktyviems šunims, dalyvaujantiems bendrose sportinėse veiklose, energijos reikia kur kas daugiau. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis didesnės energinės vertės maistą, padedantį atkurti raumenų tonusą ir didinantį ištvermę.

Gamintojo rekomendacijos: gairės, o ne griežta taisyklė

Nurodymai ant pakuočių yra tik vidutiniai orientyrai, neatsižvelgiantys į konkretaus šuns medžiagų apykaitą. Pradėkite nuo rekomenduojamos normos, tačiau stebėkite savo augintinio svorio pokyčius ir, jei reikia, porciją koreguokite.

Nepamirškite, kad skirtingų rūšių maistas turi nevienodą energinę vertę. Pavyzdžiui, kokybiškas sausas maistas šunims yra kur kas labiau koncentruotas nei šlapias. Įprastas konservuotas maistas 100 gramų turi vidutiniškai apie 93 kcal, tad norint gauti tą patį kalorijų kiekį, jo tūris turi būti gerokai didesnis. Jei racione derinamas sausas maistas ir konservai, abiejų rūšių porcijas būtina proporcingai sumažinti.

Kaip įvertinti, ar neperšeriate augintinio?

Patikimiausias būdas sužinoti, ar maisto kiekis yra tinkamas – reguliarus kūno būklės vertinimas (angl. Body Condition Score – BCS). Veterinarai pataria siekti 4–5 balų įvertinimo devynių balų skalėje. Idealios formos šuns požymiai:

• Šonkauliai lengvai apčiuopiami, bet vizualiai neišsišovę.
• Žiūrint iš viršaus, matomas aiškus liemens susiaurėjimas.
• Žiūrint iš šono, pilvo linija už krūtinės ląstos yra pastebimai pakelta į viršų.

Jei liemens linija nyksta, o šonkaulius apčiuopti darosi sunku, tai rodo antsvorį. Tokiu atveju specialistai pataria sumažinti paros normą 10 % ir po mėnesio vėl įvertinti pokyčius. Norint pagerinti mitybos kokybę ir pasirūpinti kailio būkle, į racioną galima įtraukti „Ibero“ lašišų aliejų, kuris suteikia vertingų omega riebalų rūgščių be nereikalingo angliavandenių pertekliaus.

Praktiniai patarimai kasdienybei

Tikslios normos laikymasis reikalauja nuoseklumo. Net ir nedidelės klaidos ilgainiui gali virsti svorio problemomis arba maistinių medžiagų trūkumu.

• Maistą sverkite virtuvinėmis svarstyklėmis. Matavimo indeliai ar pylimas „iš akies“ dažnai būna netikslūs – paklaida gali siekti iki 20 %, o tai ypač pavojinga mažų veislių šunims.
• Visi skanėstai šunims neturėtų viršyti 10 % dienos kalorijų normos. Jei dresūros metu duodate daug apdovanojimų, atitinkamai sumažinkite pagrindinio maisto porciją.
• Rinkitės tik visavertį pašarą. Jei nesate tikri dėl pasirinkimo, pasidomėkite, kuo skiriasi visaverčio ir papildomo pašaro ženklinimas.
• Jei augintinis maistą ryja pernelyg greitai, naudokite specialius lėto valgymo dubenėlius arba laižymo kilimėlius. Tai ne tik sulėtins procesą, bet ir suteiks šuniui papildomos protinės stimuliacijos.

Maitinimo norma nėra nekintanti – ji turi „augti“ ir keistis kartu su jūsų šunimi. Nuolatos stebėkite augintinio energiją, svorį ir bendrą savijautą. Jei ieškote kokybiško šunų maisto, pritaikyto individualiems poreikiams, kviečiame peržvelgti mūsų asortimentą ir rasti tai, kas geriausiai tinka jūsų keturkojui draugui.