Šunų maisto sudėtis: ko vengti ir kaip pasirinkti?

Ar tikrai žinote, kas slepiasi jūsų šuns maisto pakuotėje? Dauguma šeimininkų pasitiki spalvingais reklaminiais šūkiais, tačiau tikroji informacija apie augintinio sveikatą slypi smulkiu šriftu surašytame ingredientų sąraše. Šį sąrašą dažnai sudėtinga iššifruoti, todėl šiame gide apžvelgsime, kokių medžiagų sudėtyje derėtų vengti ir į ką atkreipti dėmesį.

Maisto pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų rūpinantis šuns gerove. Rinkoje esant šimtams skirtingų prekės ženklų, etikečių skaitymas gali priminti užduotį su žvaigždute. Tačiau žinodami tam tikrus pavojaus signalus, galite apsaugoti šuns organizmą nuo nereikalingo krūvio ir užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms.

Kaip teisingai skaityti sudėtį?

Pagal galiojančius reglamentus visi ingredientai ant pakuotės privalo būti nurodyti mažėjimo tvarka pagal jų svorį. Tai reiškia, kad pirmoji sudedamoji dalis sudaro didžiausią maisto dalį. Jei sąrašas prasideda neaiškiais terminais, tokiais kaip „grūdai“ arba „mėsa ir gyvūninės kilmės šalutiniai produktai“, reikėtų suklusti. Verta žinoti, kad panašūs kačių maisto sudėties skaitymo principai galioja ir šunims: skaidrumas visada yra kokybės ženklas.

Kokybiškas šunų maistas visada prasideda konkrečiais gyvūniniais baltymais, pavyzdžiui, „šviežia ėriena“ arba „dehidratuota antiena“. Svarbu suprasti terminologiją: jei produkto pavadinime nurodyta „šunų maistas su jautiena“ (angl. with beef), pagal AAFCO gaires jame privalo būti bent 3 % jautienos. Jei nurodomi keli ingredientai, pavyzdžiui, „su vištiena ir ryžiais“, kiekvieno iš jų turi būti bent po 3 %.

Neaiškios sudedamosios dalys ir šalutiniai produktai

Didžiausią įtarimą turėtų kelti ingredientų anonimiškumas. Patikimas gamintojas nebijo tiksliai įvardyti, iš kur gaunami baltymai. Neaiškūs terminai dažnai slepia pigias žaliavas, kurių kokybė ir sudėtis skirtingose partijose gali stipriai skirtis.

• Mėsa ir gyvūninės kilmės šalutiniai produktai: šis terminas gali apimti bet kokias gyvūno dalis, kurios lieka jas apdorojant ir netinka žmonių maistui. Nors kai kurie šalutiniai produktai (pavyzdžiui, kepenys ar širdys) yra labai maistingi, naudojant bendrinį terminą gamintojas pasilieka teisę keisti ingredientus priklausomai nuo jų kainos rinkoje.
• Paukštienos miltai: vėlgi kyla klausimas – kokio paukščio mėsa tai yra? Visada geriau rinktis konkretų šaltinį, pavyzdžiui, kalakutieną ar vištieną.

Ieškantiems skaidrios sudėties, verta atkreipti dėmesį į „IBERO“ ir „Ambrosia“ linijas. Šie gamintojai tiksliai nurodo tiek mėsos kilmę, tiek jos procentinę dalį, orientuojasi į aukštos vertės baltymus ir vengia pigių užpildų.

Sintetiniai konservantai ir dažikliai

Daugelis veterinarijos dietologų rekomenduoja vengti sintetinių priedų, kurie gali būti siejami su ilgalaikėmis sveikatos problemomis: augliais, alergijomis ar virškinimo sutrikimais. Nors taisyklės leidžia juos naudoti ribotais kiekiais, kasdienis jų vartojimas išlieka rizikingas.

• BHA ir BHT: tai sintetiniai antioksidantai, naudojami riebalų gedimui stabdyti. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad šios medžiagos gali būti susijusios su kepenų pažeidimais.
• Etoksikvinas (Ethoxyquin): medžiaga, pradinėje stadijoje naudota kaip pesticidas, dažnai aptinkama žuvų miltuose kaip konservantas.
• Dirbtiniai dažikliai: šunys maistą renkasi pagal kvapą ir skonį, o ne pagal spalvą. Dažikliai, tokie kaip „Red #40“ ar „Yellow #5“, dedami tik tam, kad granulės būtų patrauklesnės šeimininkui. Jie gali sukelti alergines reakcijas ar net hiperaktyvumą.

Rekomenduojama rinktis maistą, kuriame naudojami natūralūs konservantai, pavyzdžiui, tokoferoliai (vitaminas E) arba rozmarinų ekstraktas. Pavyzdžiui, šalto spaudimo būdu pagamintas sausas maistas šunims dažnai pasižymi natūralesne sudėtimi, nes žemesnė apdorojimo temperatūra leidžia išsaugoti maistines medžiagas be stiprių chemikalų pagalbos.

Užpildai ir galimi alergenai

Nors patys grūdai šunims nėra savaime pavojingi, pigiame maiste dažnai piktnaudžiaujama kukurūzų, kviečių ar sojos kiekiais. Tai vadinamieji „užpildai“ – jie padidina kaloringumą ir suteikia sotumo jausmą, tačiau neturi didelės biologinės vertės augintiniui. Be to, daugeliui šunų išsivysto jautrumas glitimui, pasireiškiantis odos niežuliu ar ausų uždegimais.

Jei jūsų augintinio virškinimas jautrus, verta apsvarstyti hipoalerginę arba monoproteininę dietą. Monoproteinas reiškia, kad maiste naudojamas tik vienas gyvūninės kilmės baltymų šaltinis – taip lengviau išvengti netoleruojamų ingredientų. Kokybiškas alternatyvas šioje srityje siūlo „Brit Care“ arba „Polaris“.

Paslėpti pavojai: ksilitolis ir propilenglikolis

Kai kurie ingredientai, saugūs žmonėms, šunims gali būti toksiški. Ypač atidūs būkite su produktais, kurie nėra specialiai sukurti augintiniams, bet kartais duodami kaip „vaišės“.

• Ksilitolis (Xylitol): šis saldiklis randamas kramtomojoje gumoje, kai kuriuose riešutų sviestuose ar konditerijos gaminiuose. Šunims jis mirtinai pavojingas – sukelia staigų insulino šuolį, traukulius ir kepenų nepakankamumą.
• Propilenglikolis: naudojamas drėgmei palaikyti pusiau drėgnuose ėdaluose. Nors oficialiai jis laikomas saugiu nedideliais kiekiais, tai yra sintetinis priedas, kurio švarioje dietoje geriau vengti.

Skanėstai – ne mažiau svarbi raciono dalis

Dažnai šeimininkai kruopščiai renka pagrindinį maistą, tačiau kaip atlygį duoda ryškias, stipriai kvepiančias lazdeles, pilnas cukraus ir konservantų. Geriausi skanėstai šunims yra natūralūs, džiovinti produktai be jokių dirbtinių priedų.

Natūralūs skanėstai, pavyzdžiui, džiovinta vištienos krūtinėlė arba triušių ausys, ne tik džiugina augintinį, bet ir papildo organizmą baltymais. „Frigera“ asortimente esantys skanėstai su kailiu papildomai padeda valyti dantis ir skatina natūralų virškinamojo trakto išsivalymą.

Kaip pasirinkti geriausią variantą?

Išmokti skaityti etiketes reikalauja kantrybės, tačiau tai geriausia investicija į augintinio sveikatą. Visada rinkitės produktą, atitinkantį šuns amžių bei aktyvumo lygį, ir supraskite visaverčio bei papildomo ėdalo skirtumus.

Trumpi kontroliniai klausimai skaitant pakuotę:

• Ar ingredientai įvardyti konkrečiai (pvz., „vištiena“, o ne „paukštiena“)?
• Ar sudėtyje nėra sintetinių konservantų (BHA, BHT, etoksikvino)?
• Ar angliavandenių šaltiniai yra kokybiški (pvz., saldžiosios bulvės, žirniai, rudieji ryžiai)?

Jei pastebėjote, kad šuns kailis prarado blizgesį ar oda tapo sausa, kartu su maisto keitimu gali padėti specialūs papildai. „Ibero“ lašišų aliejus yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris mažina uždegiminius procesus ir gerina kailio būklę. Sąmoningai parinktas šlapias maistas ar kokybiškos granulės yra tiesiausias kelias į ilgą ir energingą jūsų šuns gyvenimą.